1979 m.
Eksperimentinės neakivaizdinės jaunųjų programuotojų mokyklos veiklos pradžia.
1979 m. lapkritį išsiųsta mokomoji medžiaga ir užduotys į 10 Lietuvos vidurinių mokyklų: Biržų 2-ąją, Jurbarko 1-ąją, Kapsuko (Marijampolės) 5-ąją, Palangos 1-ąją, Panevėžio r. Smilgių, Radviliškio 5-ąją, Raseinių 2-ąją, Rokiškio Tičkaus, Telšių r. Varnių, Ukmergės 1-ąją. Iš dešimties mokyklų atsiliepė devynios. Mokytis pradėjo 62 mokiniai, o baigė tik 24. Aktyviausi tuomet buvo Telšių r. Varnių vidurinės mokyklos mokiniai – pradėjo mokytis 20, o baigė net 16.
1981 m.
Jaunųjų programuotojų mokyklos (JPM) veiklos pradžia.
1981 m
. sausio 27 d. dienraštyje „Komjaunimo tiesa“ startavo naujas skyrelis – „Jaunųjų programuotojų mokykla“, kuriame išspausdinta pirmoji programavimo pamoka.
Jaunųjų programuotojų mokykloje buvo mokomasi dvejus metus neakivaizdiniu būdu. Buvo mokoma programavimo pagrindų, duomenų struktūrų, svarbiausių algoritmų. Mokymui buvo naudojama Paskalio kalba. Užduotys, jų sprendimai, įvertinimai buvo siunčiami paprastu paštu arba pateikiami internetu.
2013 m. Jaunųjų programuotojų mokykla savo veiklą baigė. Per 32-ejus metus šioje mokykloje mokėsi daugiau kaip šeši tūkstančiai žmonių. Visą dvejų metų JPM mokymo programą nuo 1981 m. iki 2013 m. vasaros sėkmingai baigė 808 asmenys.
1986 m.
Lietuvos mokyklose atsirado naujas dalykas – informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindai.
1986 m. Lietuvos mokyklose pradėtas privalomas informatikos mokymas. Mokymui buvo naudojamas į lietuvių kalbą išverstas Rusijos mokslininkų A. Jeršovo ir V. Monachovo parengtas vadovėlis „Informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindai“ (I, II dalys). Lietuviškas leidimas papildytas programavimo Paskalio kalba dalimi.
Pradėtas leisti informacinis-metodinis leidinys „Informatika“.
Rengiantis visuotiniam informatikos mokymui Lietuvos mokyklose, mokytojams buvo būtina metodinė parama. 1986 m. rugsėjo mėn. Matematikos ir kibernetikos institutas (dabar – Matematikos ir informatikos institutas) gavo leidimą iš Maskvos leisti naują lietuvišką žurnalą. Pirmasis žurnalo „Informatika“ numeris išleistas 4000 egz. tiražu. Leidinys išėjo nenumeruotas – esą nebuvo suteikta teisė tęstiniam leidiniui. Tačiau dar tais pačiais metais buvo išleistas antrasis leidinys jau su numeriu.
Pagrindinį leidybos darbą atliko Viktoras Dagys, jam talkino Valentina Dagienė, Gintautas Grigas, Aidas Žandaris. Toks leidinys ėjo iki 1999 m. Iš viso buvo išleisti 34 numeriai. Leidinyje buvo spausdinami įvairių autorių – mokslininkų, mokytojų ir moksleivių – straipsniai. Tarp jų buvo ir labai populiarių straipsnių kompiuterijos „pradinukams“, ir rimtų metodinių bei mokslinių straipsnių.
1986–1987 m. per Lietuvos televiziją buvo transliuojamos mokomosios informatikos laidos.
Laidas vedė Viktoras Dagys, laidų scenarijus rašė jis pats, taip pat Valentina Dagienė ir Gintautas Grigas.
1989 m.
Pirmoji pasaulinė moksleivių informatikos olimpiada.
Pirmoji pasaulinė moksleivių informatikos olimpiada vyko 1989 m. gegužės 16–19 d. Pravetze, Bulgarijoje. Olimpiadoje dalyvavo mokinių komandos iš 13 valstybių: Kubos, Čekoslovakijos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos, Graikijos, Vengrijos, Kinijos, Lenkijos, TSRS, Vietnamo, Jugoslavijos, Zimbabvės ir Bulgarijos. Iš viso varžėsi 46 dalyviai iš 16 komandų.
Olimpiadoje mokiniams buvo pateiktas vienas uždavinys, už kurį buvo galima surinkti 100 taškų. Lietuvos atstovas TSRS komandoje Andrius Čepaitis (Kauno 28-oji vidurinė mokykla, 12 kl.) surinko 95 taškus, užėmė penktąją vietą ir buvo apdovanotas aukso medaliu. Andrius – vienintelis iš visų trijų TSRS komandų narių gavo aukso medalį.
Plačiau skaitykite čia.
Įkurta Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS).
Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS) yra savanoriška, savaveiksmė įvairių profilių kompiuterininkų, informatikos specialistų bei mėgėjų kūrybinė visuomeninė organizacija.
1981 m. rugsėjo 8–10 d. „Sigmos“ susivienijimo poilsio bazėje ant Bebrusų ežero kranto įvyko pirmoji respublikinė konferencija „Programinė ESM įranga“. Toje konferencijoje pirmą kartą nuskambėjo mintis įkurti organizaciją, kuri palengvintų žmonių, dirbančių tuo laiku naujoje Lietuvai srityje, bendravimą, organizuotų kūrybines jėgas. Tačiau ši mintis buvo nepriimtina tuometinei Tarybų Lietuvos vadovybei ir steigti draugiją ar sąjungą nebuvo leista. Ketvirtojoje respublikinėje konferencijoje (1989 m. rugsėjo 19–21 d.) pagaliau buvo įkurta kūrybiškai nusiteikusių bendraminčių organizacija – Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (LIKS). Oficialiai LIKS įregistruota 1990 m. sausio 29 d.
1990 m.
Pradėta rengti Lietuvos mokinių informatikos olimpiada (LMIO).
Pirmosiose olimpiadose buvo organizuojami du etapai: miesto etapas bei respublikinio etapo atrankinė ir baigiamoji dalys. 1990 m. buvo pakviesti visų Lietuvos mokyklų mokiniai dalyvauti pirmojoje informatikos olimpiadoje: uždavinių sąlygos buvo išsiųstos švietimo skyriams, o jie uždavinių sąlygas perdavė mokykloms. Maždaug per mėnesį reikėjo išspręsti pateiktus uždavinius ir atsiųsti sprendimus į Vilnių. Taip vyko pirmasis etapas. Kompiuterių uždaviniams spręsti nereikėjo. Dalyvių buvo nedaug – tik 111. Iš jų atrinkta 60 geriausių ir pakviesta į antrąjį etapą, kuris vyko Vilniaus universitete. Stipriausieji įgijo teisę varžytis trečiajame, baigiamajame etape Druskininkuose. LMIO`1990 finale (1990 m. liepos 10–12 d.) varžėsi 21 mokinys (9–11 kl.). I vietą užėmė Šiaulių 9-osios vid. mokyklos 11 klasės mokinys Zigmantas Mieliūnas.
http://www.lmio.mii.vu.lt
https://www.facebook.com/lmio.lt
Įkurtas Informatikos ir prognozavimo centras.
Centras aktyviai dalyvavo mokyklų kompiuterizavimo, informatikos mokymo organizavimo, mokytojų klasifikacijos tobulinimo, naujų mokymo metodų propagavimo srityse. Centro iniciatorius ir pirmasis direktorius buvo Giedrius Zlatkus.
Informatikos ir prognozavimo centras nuo 1999 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuotas į Švietimo informacinių technologijų centrą (ITC).
1991 m.
Peržiūrėta ir pakeista informatikos mokymo programa.
Informatikos kursas iš esmės buvo skirtas fundamentalioms, pažintinėms, su informacija ir jos apdorojimu susijusioms žinioms perteikti. Maždaug pusė pamokų buvo skirta algoritmavimui. Praktinių darbo su kompiuteriais įgūdžių mokė tik tos mokyklos, kuriose buvo kompiuterių klasės.
Parengtas pirmasis lietuviškas informatikos vadovėlis.
Valentina Dagienė ir Gintautas Grigas, turėdami programavimo mokymo patirties, parengė pirmąjį lietuvišką informatikos vadovėlį.
Pradėtas vykdyti bandomasis mokyklų kompiuterizavimo projektas.
Pagal šį projektą IBM kompanija Lietuvai skyrė 11 kompiuterių klasių.
A.P.P.L.E. vasaros kursai.
A.P.P.L.E. bendrija (American Professional Partnership for Lithuanian Education) įsteigta 1990 m. JAV lietuvių Vaivos Vėbraitės-Gust ir Jūratės Krokytės-Stirbienės iniciatyva. 1991 m. vasarą buvo suorganizuoti pirmieji A.P.P.L.E. kursai – du dviejų savaičių trukmės seminarai Lietuvos mokytojų tobulinimosi institute (dabar – Ugdymo plėtotės centras). Tą vasarą dirbo ir mokėsi 32 specialistai-pedagogai iš JAV ir 520 Lietuvos mokytojų. Buvo mokomasi kitokio mokymo ir bendravimo – pagarbaus ir draugiško. Iki 2006 m. programos veikla buvo finansuojama iš JAV surinktų labdaros lėšų. 2015 m. vasarą buvo suorganizuoti paskutiniai 25-ieji A.P.P.L.E. vasaros kursai.
Plačiau skaitykite čia.
Kompiuterininkų dienos.
Lietuvos kompiuterininkų sąjunga nuo 1991 m. kas antrą rudenį organizuoja konferencijas „Kompiuterininkų dienos“. Jų metu siekiama sudaryti galimybes Lietuvos kompiuterių specialistams bei naudotojams susitikti ir visapusiškai aptarti aktualias informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje problemas, susipažinti su informacinės technologijos naujovėmis, jų plitimo užsienio valstybėse bei Lietuvoje tendencijomis, pateikti kompiuterininkams informatikos mokslo, mokymo ir studijų naujoves, užmegzti bei sutvirtinti tarpusavio profesinius ryšius. „Kompiuterininkų dienų“ metu mokytojams organizuojamas atskiras renginys – Mokyklinės informatikos konferencija.
Plačiau skaitykite čia.
1992 m.
Metodinė pagalba mokytojams.
Valentina Dagienė ir Gintautas Grigas parengė uždavinyną ir metodinę knygą mokytojams.
1994 m.
Parengtos ir išleistos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos I–XII klasėms.
Pagal šias bendrąsias programas atskiros informatikos pamokos iki 10 klasės nebuvo privalomos, tačiau rekomenduojamos toms mokykloms, kurios turėjo kompiuterius. Pamokose buvo rekomenduojama naudoti kompiuterinę programą „LogoWriter“.
Informatikos mokymas privalomas 10–11 klasėse (B lygis, ne mažiau kaip 68 akad. val.). Privalomojo branduolio mokymo turinį sudarė 3 sritys: informacija, informacinės technologijos, algoritmavimas. Sustiprintam informatikos mokymui pateiktos papildomai pasirenkamos modulių programos.
Bendrojo lavinimo mokyklos programos. Informatika (1994)
1995 m.
S. Papertas. Minčių audros: vaikai, kompiuteriai ir veiksmingos idėjos.
Nuo 1993 m. Lietuvos mokyklose atsirado pasirenkamieji kursai, kuriuose jaunesnių klasių mokiniai galėjo susipažinti su Logo sistema. 1994 m. Vilniuje ir 1995 m. Šilutėje buvo organizuoti respublikiniai kursai mokytojams bei mokiniams, kuriuose buvo supažindinama su Logo pedagogika. 1995 m. rugsėjo mėn. pasirodė ir garsiosios S. Paperto knygos „Minčių audros: vaikai, kompiuteriai ir veiksmingos idėjos“ vertimas į lietuvių kalbą.
Projektas „Logo mokyklai“.
1995–1997 m. Atviros Lietuvos fondas (ALF) parėmė projektą „Logo mokyklai“. Buvo išversta DOS operacinei sistemai skirta „LogoWriter“ sistema, kurios licenciją Švietimo ir mokslo ministerija nupirko visoms mokykloms bei mokymo įstaigoms. Parengtos dvi mokymo knygos. Pirmoji – „LogoWriter“ žinynas, skirtas tiek mokytojui, tiek mokiniui. Antroji – projektų kūrimo kompiuteriu vadovėlis „Aš mokausi Logo“. Jis skirtas vaikų kūrybiškumui dirbant kompiuteriu ugdyti ir loginei algoritminei mąstysenai lavinti. Knygoje daug fragmentiškų ir išbaigtų projektų, dar daugiau – įvairiausių idėjų.
Pirmasis informatikos brandos egzaminas.
1994–1995 m. m. informatikos dalykas buvo įtrauktas į gamtamokslinės krypties pasirenkamųjų egzaminų bloką, kuriame iki tol buvo biologija, chemija ir fizika. Informatikos egzaminas buvo organizuojamas raštu B, A lygiais ir pagal sustiprinto mokymo programą. Bet kurį lygį pasirinkę mokiniai turėjo atsakyti į 2 teorinius klausimus (jų sąrašas buvo pateiktas iš anksto) ir išspręsti 3 uždavinius. Pirmieji du uždaviniai buvo iš informacijos ir logikos srities, juos reikėjo spręsti popieriuje, o trečiasis – iš algoritmavimo srities, jis turėjo būti užrašytas programavimo kalbos žymenimis. Laikant egzaminą A lygiu arba pagal sustiprinto mokymo programą, trečiojo uždavinio sprendimą reikėjo atlikti kompiuteriu.
Tokia informatikos egzamino struktūra išliko penkerius metus.
Informatikos brandos egzamino užduoties fragmentai (1998, A lygis)
Jaunųjų kompiuterininkų mokyklos įkūrimas.
1995 m. rudenį Kauno technologijos universiteto tuometiniame Skaičiavimo centre buvo įkurta respublikinė savaitgalinė Jaunųjų kompiuterininkų mokykla (JKM). JKM veikia iki šiol. Per dvidešimt vienerius veiklos metus ją baigė virš 8000 moksleivių iš visos Lietuvos.
