Informatikos ugdymo mokykloje vingiai: iš praeities į ateitį
Informatikos kelias Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose turiningas: jei atidžiau panagrinėtume, tai pamatytume, kad jame būta užuomazgų daugelio dalykų, kurie vyksta šiandien, kad buvome pradėję daryti daug ką, ką šiuo metu kitos šalys tik imasi daryti. Vis dėlto nepamirškime, kad jokie žymesni pokyčiai visuomenėje, jokie švietimo proveržiai neprasideda vieną dieną – tam bręstama, darbuojamasi, randasi entuziastų grupelės, randasi idėjos, modeliuojama ir tik paskui estafetė perduodama politikams – priimti sprendimą, padaryti vieną ar kitą posūkį. Skaitykite toliau
Ateitis visada atrodo tolima, o praeitis – ranka pasiekiama. Atrodo, vakar buvo 1986-ieji. Metai, kai pirmą kartą išgirdau žodį „informatika“. Gal net ne „informatika“, o „informatikos ir skaičiavimo technikos pagrindai“ – kažkoks keistas dalykas, atsiradęs mokykloje. Atėjo inžinierius iš gamyklos ir vedė mums pamokas. Mums jis buvo panašus į kažkokį ateivį, pasakojantį neaiškius dalykus, kurie mums buvo tolimi kaip kosmosas. Išgirdau žodį „bitas“ ir kad aštuoni bitai sudaro baitą. Niekaip negalėjau suvokti, kam man jų reikia ir kokią įtaką mano gyvenime gali daryti bitas. Niekas iš klasės negalėjo suprasti, kam mums ta informatika. Ir tai buvo menkiausiai vertinama pamoka mokykloje. Pamoka, nuleista lyg iš kosmoso ant mūsų galvų. Be prasmės, naudos ir, atrodė, be jokių ateities perspektyvų. 
Kompiuterių klasė mūsų mokykloje įrengta 1987 m. pradžioje, kompiuterius gavome vieni iš pirmųjų. Tai buvo skaičiavimo technikos komplektas „KUVT-86“, kurį sudarė centrinis kompiuteris „DVK-2M“ ir dvylika mokiniams skirtų kompiuterių „BK-0010“. Mokinių kompiuteriai kabeliais buvo sujungti su mokytojo kompiuteriu – taip sudarytas nedidelis ir paprastas kompiuterių tinklas. Mokinio kompiuteryje buvo vienintelė Fokalo (Focal) programavimo kalba. Gabiausias mokinys galėjo sėstis prie mokytojo kompiuterio ir programuoti Paskalio kalba. 
Prieš 30 metų – 1986-aisiais – visose Lietuvos mokyklose buvo pradėta mokyti informatikos. Mums tai buvo ne naujiena – jau penkerius metus veikė nuotolinė Jaunųjų programuotojų mokykla (JPM), kurioje praktinių programavimo žinių galėjo (bet neprivalėjo) įgyti kiekvienas Lietuvos mokinys. Mokslas truko dvejus metus. Pirmąjį pusmetį programavimo pamokos buvo skelbiamos dienraštyje „Komjaunimo tiesa“, vėliau – išsiunčiamos paprastu paštu. Tada dar nebuvo nei elektroninio pašto, nei interneto. Tačiau entuziazmo netrūko. Pirmaisiais metais turėjome 1067 klausytojus. Mokėsi ne vien mokiniai. Buvo ir studentų, ir baigusiųjų mokslus, ypač mokytojų. 
Prisiminti ir paminėti visus trisdešimties metų įvykius, susijusius su informatika Lietuvos mokyklose, manau, būtų nelengvas uždavinys – jų buvo labai daug. Per tą laiką iš esmės pasikeitė ir informacinių technologijų ugdymo turinys, ir kompiuterinė bei programinė įranga, ir mokymosi ištekliai. Šiuo metu informacinių technologijų mokosi ne tik vyresniųjų, bet ir jaunesniųjų klasių mokiniai. Netrukus IT atkeliaus ir į pradinį bei ikimokyklinį ugdymą. 
Kiekvieno įvykio, projekto ar konkurso idėja – kaip ir nauja gyvybė – užsimezga arba planuotai, arba netikėtai. Taip planuotai 1986 m. Elektrėnuose atidaroma 3-ioji vidurinė mokykla ir ši data netikėtai sutapo su švietimo ministro įsakymu pradėti mokyti informatikos visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.