1997 m.
Parengta informatikos mokymo pagrindinėje mokykloje bendroji programa ir išsilavinimo standartai.
Informatikos bendrosiose programose pabrėžiama praktinės informacinės veiklos svarba, informatikos ir kitų mokomųjų dalykų integracija, dalykinės informatikos kalbos puoselėjimas, pagarba informatikos srities teisinėms normoms. Pagal šią informatikos bendrąją programą privalomas informatikos dalyko ugdymas nuo 1999 m. rudens pradedamas jau 9–10 klasėse. Mokymo turinį sudaro 4 sritys: informacija, algoritmavimas, kompiuteris ir informacinės technologijos.
Pagrindinės mokyklos bendrosios programos. Informatika. I–X klasės (1997)
Bendrojo išsilavinimo standartai. Informatika. I–X klasės (1997)
„Kompiuterija“ – „Lietuvos ryto“ žurnalas informacinių technologijų tematika.
Buvo leidžiamas 11 metų – nuo 1997 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Žurnalo redaktorius – Bronislovas Burgis.
Žurnale buvo spausdinami naudingi straipsniai kompiuterio valdymo klausimais, pristatomos naujovės. Daug dėmesio skiriama mokymui – spausdinami įvairūs pamokų ciklai.
Įkurta Jaunųjų kompiuterininkų mokykla (JKM) prie Šiaulių universiteto Informatikos katedros.
Į JKM priimami 8–11 klasių mokiniai ir I–III klasių gimnazistai. Mokymasis mokykloje trunka dvejus metus, po 2 semestrus per metus. Kiekviename semestre – po 8 užsiėmimus. Užsiėmimai vyksta šeštadieniais arba sekmadieniais, kas antrą savaitę, po 6 akademines valandas. Per pirmuosius du semestrus mokiniai įgyja nemažai patirties, kaip kompiuterių vartotojai, nuo trečiojo semestro mokiniams siūloma rinktis specializaciją, pvz., programavimo, kompiuterinės grafikos.
Per visą JKM gyvavimo laikotarpį, pradedant 1998 m., ją sėkmingai baigė daugiau nei 350 moksleivių.
1998 m.
Parengti vadovėliai 9–10 klasėms.
Pagal naują informatikos programą (1997 m.) parengtos keturios „geltonosios“ informatikos knygelės.
Tęsiamas kompiuterinių programų vertimas į lietuvių kalbą.
Sulietuvinta pašto programa „Demos Mail“: išversti šios pašto programos tekstai, suderintos skirtingos tuo metu naudotų operacinių sistemų MS DOS ir „MS Windows“ koduotės elektroniniuose laiškuose. Gautų lietuviškų laiškų nebereikėjo perkoduoti, todėl nebeliko pasiteisinimo mėgstantiesiems rašyti „šveplai“.
Lokalizuota programa „Komenskio Logo“. Ji kurta ir optimaliai veikė „Windows 3.1“, „Windows 95“ ir „Windows 98“ operacinėse sistemose.
Sulietuvinta programa „Total Commander“ (buvo „Windows Commander“), skirta operacinės sistemos „MS Windows“ failams tvarkyti. Ji buvo patogi darbui su failais ir katalogais: kopijuoti, perkelti, pervardinti, pakuoti, taip pat naudojantis ja buvo galima paprastai jungtis prie FTP stočių ir siųstis reikiamą informaciją.
1999 m.
Parengtos bendrojo lavinimo mokyklos informatikos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI–XII klasėms.
1994 m. išleistose bendrosiose programose buvo nepakankamai atsižvelgta į profiliavimui keliamus reikalavimus, neparengtos profiliavimo modelį atitinkančių kursų (bendrojo, išplėstinio, tikslinio) programos. Todėl 1999 m. pertvarkytos ir papildytos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI–XII klasėms išleidžiami naujai. Informatikos programa šiame leidinyje buvo išspausdinta ne visa – nepateko išplėstinio ir tikslinio kurso moduliai. Todėl bendrosios informatikos programos ir išsilavinimo standartai buvo išspausdinti 1999 m. pavasarį dar ir atskira knygele.
2000 m.
Lietuvos informatikos mokytojų asociacijos (LInMA) įkūrimas.
Asociacijos steigiamasis susirinkimas įvyko 2000 m. gegužės 13 d. Kaune. Jos steigėjai – aktyvūs Lietuvos informatikos mokytojai bei specialistai: Marius Alaburda, Rasa Alaburdienė, Liepa Bikulčienė, Valentina Dagienė, Alma Dambrauskienė, Zita Gedvilaitė, Diana Hermanienė, Rūta Juknevičienė, Virgilijus Juknevičius, Natalija Kocienė, Jolanta Leonavičienė, Dalė Marčiulionienė, Ona Margevičienė, Marija Plauskaitė, Liudas Tolvaišis, Neringa Traknytė, Raimundas Zabarauskas, Regina Zlatkauskienė.
Pirmuoju asociacijos prezidentu buvo išrinktas Raimundas Zabarauskas (2000–2002 m.), vėliau Rasa Alaburdienė (2002–2015 m.) ir Regina Zlatkauskienė (nuo 2015 m.).
Viena informatikos egzamino dalis – testas.
2000 m. pasikeitė informatikos brandos egzamino struktūra. Vieną teorinį klausimą ir du praktinius uždavinius pakeitė testas iš 15 klausimų.
2001 m.
Pradėti rengti Logo konkursas ir olimpiada.
Pirmųjų Logo konkursų ir olimpiadų organizatoriai – KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla (JKM) ir Matematikos ir informatikos institutas (MII). Pastaraisiais metais renginius organizuoja KTU Jaunųjų kompiuterininkų mokykla kartu su Švietimo informacinių technologijų centru (ITC) bei Vilniaus kompiuterininkų akademija (VKA). Konkursiniai darbai kuriami namuose, olimpiados darbai – olimpiados metu. Renginiuose gali dalyvauti 1–12 klasių mokiniai.
Jonas Blonskis, Valentina Dagienė. Programavimo pradmenys. XI–XII klasėms.
Vadovėlis skirtas mokytis uždavinių algoritmams sudarinėti ir jų programoms Paskalio programavimo kalba rašyti. Jame pateikta daug nedidelių, bet jau visiškai paruoštų programų, kurių tekstus autoriai siūlė parsisiųsti iš nurodyto tinklalapio internetu!
2002 m.
Parengtos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos informacinių technologijų bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI–XII klasėms.
Profilinės bendrojo lavinimo mokyklos XI–XII klasių informacinių technologijų mokymo programą sudarė du kursai – bendrasis (68 val.) ir išplėstinis (136 val.). Mokykla taip pat galėjo siūlyti mokiniams rinktis papildomus dalykų modulius.
Bendrasis informacinių technologijų kursas buvo privalomas visiems XI–XII klasių mokiniams ir apėmė šias penkias temas: 1) sudėtingesnius teksto tvarkymo elementus, 2) pateikčių rengimą, 3) žiniatinklį ir elektroninį paštą, 4) socialinius ir etinius naudojimosi informacija aspektus, 5) naudojimąsi skaičiuokle. Išplėstinis informacinių technologijų kursas apėmė bendrąjį informacinių technologijų kursą ir vieną iš pasirinktų trijų išplėstinio kurso modulių: 1) duomenų bazių kūrimą, 2) programavimą, 3) hipertekstą ir multimediją (įvairialypę įrangą).
2003 m.
Parengtos pagrindinio ugdymo informacinių technologijų bendrosios programos ir išsilavinimo standartai.
Daugėjant kompiuterių mokyklose, atsirado būtinybė akcentuoti informacinių technologijų mokymo praktinį taikomumą. Informacinių technologijų kursas 9–10 klasėse priartinamas prie ECDL modulių. Algoritmavimo dalis supaprastinama. Suteikiama galimybė rinktis Paskalio arba Logo kalbą.
Bendrojoje programoje išskirtos keturios mokymo sritys: kompiuteris, teksto rengimas kompiuteriu, informacija, algoritmai.
Išleisti informacinių technologijų vadovėliai 9–12 klasėms.
2004 m.
Vilniaus kolegijoje įkurta savaitgalinė Vilniaus kompiuterininkų mokykla (VKM).
2006 m. pavasarį Vilniaus kompiuterininkų mokykla pakeitė savo pavadinimą bei statusą ir tapo Vilniaus kompiuterininkų akademija (VKA). Į VKA priimami 2–12 klasių mokiniai. Paskaitos jiems vyksta dažniausiai savaitgaliais, vienerius ar dvejus metus. Per mokslo metus mokomasi 20 savaitgalių (60 arba 80 val.). Mokiniams siūlomos įvairios studijų programos, kuriose jie gali susipažinti su darbo kompiuteriu pradmenimis, grafiniu dizainu, programavimu įvairiomis kalbomis.
Sukurtas Lietuvos jaunųjų kompiuterininkų mokyklų tinklas.
Jis jungia tik universitetines ir kitose aukštosiose mokymo institucijose įkurtas JKM: Kauno technologijos universiteto Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą, Vilniaus kolegijoje įkurtą Vilniaus kompiuterininkų akademiją, Šiaulių universiteto Jaunųjų kompiuterininkų mokyklą ir Alytaus kolegijos Jaunųjų informatikų akademiją (nuo 2013 m.). Tinklo tikslas – suteikti visos Respublikos moksleiviams lygias galimybes, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos, įgyti kompiuterinį raštingumą ir pasirengti studijoms aukštojoje mokykloje.
Pradėta laikyti mokinių kompiuterinio raštingumo įskaita (MKRĮ).
Mokinių kompiuterinio raštingumo įskaitos programa rėmėsi Moksleivių visuotinio kompiuterinio raštingumo standartu (2002). MKRĮ dalykiniai reikalavimai apėmė šias penkias mokinių pasiekimų sritis: informacijos tvarkymo kompiuteriu pagrindus; teksto tvarkymą ir informacijos pateikimą; internetą ir elektroninį paštą; skaitinės informacijos apdorojimą skaičiuokle; socialinius, teisinius ir etinius IKT aspektus.
Įskaita buvo laikoma kompiuteriu, naudojant specialią testavimo programą. Įskaitos užduotį sudarė 30-ies klausimų su pasirenkamaisiais atsakymais testas. Įskaita buvo pasirenkamoji, ją galėjo laikyti visi norintys 12 klasių mokiniai. MKRĮ vykdyta 2004–2012 m.
Pradėtas rengti informatikos ir informatinio mąstymo konkursas „Bebras“.
Konkurso sumanytoja ir organizacinio komiteto pirmininkė – prof. Valentina Dagienė. Nuo 2004 m. rudens konkursas Lietuvoje rengiamas kasmet, lapkričio antrąją savaitę. „Bebro“ konkurso tikslas – atskleisti mokiniams (ir mokytojams) informatikos mokslo grožį, supažindinti su pagrindiniais informatikos konceptais, motyvuoti gilintis į modernius informatikos ir inžinerijos sprendimų metodus. Žaismingi, suprantamai formuluojami uždaviniai apima daugumą fundamentalių informatikos sričių. Konkursas išplito į daugelį valstybių. Jame dalyvauja beveik visos Europos Sąjungos šalys, taip pat Australija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Brazilija, Iranas, Islandija, Izraelis, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Kazachstanas, Malaizija, Naujoji Zelandija, Pakistanas, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Rusija, Singapūras, Šveicarija, Taivanas, Turkija.
„Bebro“ uždavinius rengia šiame konkurse dalyvaujančių šalių atstovai. Jie aptaria iš anksto pasiūlytas užduotis ir parengia rekomenduojamų bei privalomų uždavinių rinkinius – apie porą šimtų uždavinių. Uždaviniai pateikiami anglų kalba, aptariami ir tobulinami. Iš suformuotų rinkinių konkursą rengiančios šalys atsirenka joms labiausiai tinkamus uždavinius ir išsiverčia į savo kalbą.
Kiekvienos šalies „Bebro“ organizavimo komitetai konkursą vykdo atskirai. Rekomenduojamos penkios amžiaus grupės: 3–4 kl., 5–6 kl., 7–8 kl., 9–10 kl., 11–12 kl. Kiekviena šalis savo amžiaus grupes gali šiek tiek koreguoti.
http://bebras.lt/
http://www.upc.smm.lt/projektai/bebras/2016/
Įkurta Nacionalinė moksleivių akademija (NMA).
Viena iš devynių Nacionalinės moksleivių akademijos dalykinių sekcijų – informatikos. Sekcijos vadovė – dr. Jūratė Skūpienė. Į akademiją paprastai priimami 9–10 klasių mokiniai. 11–12 klasių mokiniai į akademiją priimami tik išimtiniais atvejais (turintys aukštų pasiekimų dalykinėse olimpiadose). Nuo 2015 m. NMA organizuoja ir nuotolinį informatikos mokymą 5–6 klasių mokiniams.
Mokiniai, stojantys į informatikos sekciją, be savo pasiekimų sąrašo, pažymių išrašo ir dalyko mokytojo arba auklėtojo rekomendacijos papildomai laiko programavimo testą (C, C++ ir Paskalio programavimo kalbomis).
2005 m.
Parengta pagrindinio ugdymo informacinių technologijų bendroji programa 5–10 klasėms.
Privalomas informacinių technologijų mokymas pradedamas jau 5-oje klasėje. Buvo numatytas privalomas, integruojamas ir pasirenkamas informacinių technologijų kursas. Tiek atskiros, tiek integruotos pamokos turėjo būti vedamos kompiuterių klasėje. Praktinėse pratybose dirbama su įvairia programine įranga: klaviatūros treniruokliais, tekstų ir grafinės medžiagos rengimo sistemomis, supažindinama su internetu, elektroniniu paštu, paieška internete, esminėmis kompiuterio sąvokomis ir pan. Ypač rekomenduojama taikyti įvairių dalykų mokomąsias kompiuterines programas.
Programa turėjo būti diegiama palaipsniui, visiškai įsigalioti nuo 2010–2011 m. m.
Pagrindinio ugdymo informacinių technologijų bendroji programa (2005)
Pradėta vykdyti programa „Saugesnis internetas“.
Šią programą Lietuvoje pradėjo įgyvendinti bendrovė „Bitė Lietuva“, Švietimo ir mokslo ministerija bei Socialinių ir psichologinių paslaugų centras, laimėję Europos Komisijos skelbtą konkursą.
Nuo 2012 m. liepos mėn. „Saugesnio interneto“ programos koordinavimą vykdo Švietimo informacinių technologijų centras (ITC), bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) ir dviem naujais partneriais – asociacija „Langas į ateitį“ ir viešąja įstaiga „Vaikų linija“.
Projekto tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į žalingą informaciją ir elgesį internete; skatinti saugesnį, ypač vaikų, naudojimąsi internetu ir naujomis technologijomis, suteikti visuomenei galimybę anonimiškai pranešti apie neteisėtą ar žalingą interneto turinį bei teikti pagalbą vaikams, susidūrusiems su elektroninėmis patyčiomis, žalingu turiniu ir kita nemalonia ar bauginančia patirtimi, naudojantis internetu.
http://www.draugiskasinternetas.lt
2006 m.
Tarptautinė saugesnio interneto diena.
Tarptautinė saugesnio interneto diena įsteigta Europos Komisijos iniciatyva. Europoje pirmą kartą ji paminėta 2004 m., o Lietuvoje – 2006 m. vasario 7 d. Saugumo paskaitą tą dieną visuomenei skaitė patys mokiniai. Jie pristatė interneto naudą, jaunimo ypač pamėgtas bendravimo priemones – interneto dienoraščius, interneto pokalbių svetaines ir programas.
Ši diena skirta ir tėvams, ir vaikams informuoti apie interneto naudą ir kartu internete slypinčius pavojus. Tėvai skatinami atkreipti dėmesį į pavojus, kurie tyko jų vaikų internete (pornografija, pedofilija, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymas, asmeninių duomenų rinkimas), taip pat paskatinti juos domėtis interneto naujovėmis, galimybėmis.
Plačiau skaitykite čia.
Sulietuvinta kompiuterinė programa „Imagine Logo“.
„Imagine Logo“ kurta 2001–2006 m., į lietuvių kalbą išversta 2006 m. Tinkamai veikia „Windows XP“, „Windows 7“, „Windows 8“ operacinėse sistemose.
Pirmieji vadovėliai penktokams.
Net trys leidyklos – „Šviesa“, „Žara“ ir TEV – ėmėsi leisti vadovėlius, skirtus informacinių technologijų mokymui 5–6 klasėse. Vadovėlių autoriais tapo žinomi informatikos mokytojai ir mokslininkai: Tatjana Balvočienė, Nijolė Kriščiūnienė, Vaino Brazdeikis, Arvydas Verseckas, Raimundas Zabarauskas, Aidas Žandaris, Alvida Lozdienė, Ieva Mackevič, Jūratė Aušraitė, Valentina Dagienė. Buvo parengta ne tik vadovėlių, bet ir pratybų, mokytojų knygų. Vėliau buvo rengiami šių vadovėlių tęsiniai 7–8 klasėms, kai kurie vadovėliai atnaujinami ir perleidžiami dar kartą.
Valstybinis informacinių technologijų brandos egzaminas (IT VBE).
2005–2006 m. m. abiturientai jau galėjo pasirinkti laikyti mokyklinį arba valstybinį informacinių technologijų (programavimo) egzaminą. Egzamino programoje buvo numatyta, kad IT VBE užduotį sudaro teorinis testas ir dvi praktinės programavimo užduotys. Teste pateikiami klausimai iš informacinių technologijų srities ir programavimo, praktinės programavimo užduotys atliekamos kompiuteriu, naudojant programavimo aplinką „Free Pascal“.
Informacinių technologijų brandos egzaminų programa (2006)
Informacinių technologijų VBE užduotis (2006)