Albertas Dinda – informatikos mokytojas ekspertas. Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje informatikos pradėjo mokyti nuo pat šio dalyko atsiradimo mokyklose pradžios – lygiai prieš 30 metų. Mokytojas žinomas kaip straipsnių autorius, seminarų lektorius. 2012 m. išleido informatikos vadovėlį 11–12 klasių mokiniams „Informacinės technologijos. Pasirenkamasis modulis. Programavimas C++ kalba“.
Su programavimo pagrindais susipažinau dar studijuodamas Vilniaus pedagoginiame universitete apie 1972–1973 metus. Tai buvo trijų adresų ESM programavimo kursas. Programas rašydavome dažniausiai pseudokodu, kurio viena eilutė atitikdavo vieną ESM komandą.
Baigęs studijas, iki pensijos 41-erius metus dirbau Švenčionių Zigmo Žemaičio vidurinėje mokykloje, kuri šiuo metu yra tapusi gimnazija.
Lietuvoje susikūrus neakivaizdinei Jaunųjų programuotojų mokyklai (JPM), mūsų mokykloje kai kurie mokiniai ėmė programuoti Paskalio programavimo kalba. JPM organizuodavo poros savaičių trukmės stovyklas mokiniams ir mokytojams. Kartą tokia stovykla vyko ir mūsų mokykloje.
1986 m. vidurinėse mokyklose buvo įvestas informatikos dalykas, kurio pagrindas buvo programavimas. Programuojama buvo specialiai tam sukurta algoritmine kalba. Ji buvo panaši į Paskalio programavimo kalbą.
Kompiuterių klasė mūsų mokykloje įrengta 1987 m. pradžioje, kompiuterius gavome vieni iš pirmųjų. Tai buvo skaičiavimo technikos komplektas „KUVT-86“, kurį sudarė centrinis kompiuteris „DVK-2M“ ir dvylika mokiniams skirtų kompiuterių „BK-0010“. Mokinių kompiuteriai kabeliais buvo sujungti su mokytojo kompiuteriu – taip sudarytas nedidelis ir paprastas kompiuterių tinklas. Mokinio kompiuteryje buvo vienintelė Fokalo (Focal) programavimo kalba. Gabiausias mokinys galėjo sėstis prie mokytojo kompiuterio ir programuoti Paskalio kalba.
Maždaug tuo pačiu metu man teko lankytis Kibernetikos institute. Ten Julius Sruogis parodė IBM genties kompiuterį. Jame pamačiau tai, kas akimirksniu man tapo idealu, – „Turbo Pascal“ – integruotą programavimo terpę. Konsultavausi su Gintautu Grigu ir Kęstučiu Augučiu. Vėliau pavyko užsiprenumeruoti žurnalų, kuriuose rasdavau gražių kodo pavyzdžių ir taip mokiausi programuoti mašininiais kodais ir asembleriu.
Pabandžiau parašyti minimalų teksto redaktorių Fokalo kalba. Kadangi buvau prisiskaitęs apie P-kodus, nutariau šia idėja pasinaudoti ir dar papildyti labai nedideliu transliatoriumi. Buvo realizuotas labai primityvus duomenų skaitymas iš klaviatūros, rašymas į ekraną, priskyrimo sakinys, sąlyginis sakinys ir ciklas „while“. Veikimo greitis – katastrofiškai mažas. Vėliau pabandžiau transliatorių rašyti Paskalio kalba, kurios visas transliatorius buvo „DVK-2M“ mašinoje.
Tuo metu pradėjau rašyti mašininiais kodais teksto redaktorių pačiame „BK-0010“. Liko dar 13 KB atmintinės. Apie Paskalio kalbos poaibio parinkimą ilgai diskutavome su Valentina Dagiene ir Gintautu Grigu – pirmojo tuo metu rašomo naujo lietuviško informatikos vadovėlio autoriais. Norėjosi, kad transliatoriaus galimybės atitiktų vadovėlį. Tačiau aš siekiau šiek tiek daugiau. Pagaliau pavyksta sukurti transliatorių Paskalio kalbos poaibiui, kuriame dar nėra procedūrų ir funkcijų, tačiau yra sveikieji (integer) ir realieji (real) skaičiai bei priskyrimo, sąlyginis sakiniai, ciklai „for“, „repeat“ ir „while“, kai kurios standartinės funkcijos. 1989 m. birželio 1 d. sukurta „MIKROPAS V-896“ versija buvo papildyta ryšio su centrine mašina priemonėmis.
Informatikos mokytojai turėjo patys intensyviai mokytis, nes jiems stigo praktinės darbo su tokia technika patirties. Iniciatyvos nuo pat pradžių ėmėsi Vilniaus universiteto Skaičiavimo centras, vėliau – Informatikos ir prognozavimo centras (IPC, dabar – Švietimo informacinių technologijų centras). Mokytojai, kurie dirbo su skaičiavimo technika, kartą per mėnesį nustatytą dieną (atrodo, kad tai buvo trečiadieniais) rinkdavosi į seminarus. Ten konsultuodavosi su specialistais, gaudavo ne tik teorinės, bet ir kitos reikiamos pagalbos (pavyzdžiui, į diskelius įrašoma operacinė sistema ir kitos reikalingos programos), dalijosi patirtimi su kolegomis, klausėsi paskaitų ir kt. Daugiausia prie mokytojų švietimo, manau, buvo prisidėję Vilniaus universiteto Skaičiavimo centro ir IPC specialistai: Giedrius Zlatkus, Vaclovas Kungys, Ričardas Ališauskas, Gemas Kupčiūnas, Rima Česnienė, Tatjana Skusevičienė, Asta Verkienė, taip pat Matematikos ir kibernetikos instituto specialistai: G. Grigas, Viktoras Dagys, V. Dagienė. Asmeniškai man nepaprastai daug žinių apie skaičiavimo techniką suteikė Matematikos ir kibernetikos instituto inžinierius J. Sruogis. Apie transliatorių darbo ypatumus labai daug sužinojau iš G. Grigo. Programuoti Paskalio, C ir C++ kalbomis mokiausi daugiausiai iš G. Grigo, K. Augučio, V. Dagienės, Vlado Tumasonio, Brian W. Kernighan, Dennis M. Ritchie, pastarąjį dešimtmetį – iš Antano Vidžiūno, Jono Blonskio, Bronislovo Burgio ir kitų autorių knygų.
Reikėjo platesnio poaibio, kuris mokiniui duotų daugiau programavimo laisvės ir galimybių. Be to, atsirado nemažai įvairios paskirties programų, pradedant grafinėmis, žaidimų, žaidimų kūrimo ir baigiant programavimo kalba C, kuri parašyta labai taupiu kodu. Pagrindinis reikalavimas – įgalinti funkcijas ir procedūras programoje ir pagrindinius duomenų tipus: loginį, simbolinį, sveikąjį ir realųjį. Liko nerealizuoti masyvai, įrašai, rodyklės, aibės… Tačiau tai buvo centrinio kompiuterio „Pascal“ programoje. 1991 m. liepą buvo užbaigta „MIKROPAS V-917“ versija.
„MIKROPAS V-921“ versija yra viena iš paskutiniųjų, kai dar rimtai bandžiau tobulinti savo Paskalio kalbos transliatorių. Jau galėjau rašyti asembleriu. Labai norėjosi realizuoti įrašus ir vienmačius masyvus, indeksuojamus nuo nulio (kaip C kalboje), nes kitokia realizacija būtų per daug gremėzdiška. Dar buvau grįžęs prie šio projekto 1993 metais, yra išlikęs disasembliuotas ir šiek tiek paredaguotas programos kodas. Ji taip ir liko nepabaigta, nes jau nebuvo jokio tikslo tęsti šį darbą. Į duris beldėsi „IBM“ kompiuteriai ir „Turbo Pascal“.
1993 m. kovą mūsų mokykloje atsirado „IBM PC-286“, o rudenį – du vokiški, labai geri mažiukai „Euro PC Schneider“. Pastarieji, tiesa, buvo tik su „floppy“ diskelių įrenginiais, bet dirbo nepaprastai puikiai. Į diskelį tilpdavo operacinė sistema „MS-DOS 3“, „Norton Commander“ ir „Turbo Pascal“. Programavimui to visiškai pakako. Pamačius tokius kompiuterius, pasidarė aišku, kad kompiuteriai „BK-0010“ jau neturi jokios ateities, nors iki to laiko jau buvo sukurti ir „BK-0011“, „UK-NC“, „Elektronika-60“, „Korvet“, „Agat“, Lietuvoje pagaminta „Santaka“, japoniški „Yamaha“ kompiuteriai. Nugalėjo pagrindinis konkurentas – „IBM PC“.
1995 metais už Švenčionių savivaldybės lėšas įsigijome 10 visiškai naujų IBM 386-40 genties kompiuterių (8 darbo vietas mokiniams, serverį ir kompiuterį mokytojui), skenerį, kopijavimo aparatą – prasidėjo visai kita kompiuterių panaudojimo era. Kompiuteriai „BK-0010“ mūsų mokykloje tapo istorija. Pradėjome gimnazijos atkūrimo darbus. Gimnazijoje atsirado internetas.
Apie 1996–1997 m. dalyvavome „IBM“ projekte. Mokykla įsigijo dar vieną IBM-75 genties kompiuterių komplektą (10 mokinių darbo vietų ir 1 serverį). Išplėtėme informatikos kabinetą.
2000 m. gruodžio pabaigoje Švenčionių vaistažolių fabriko iniciatyva buvo renovuotos vienos klasės patalpos ir įrengta dar 10 darbo vietų mokiniams ir 1 darbo vieta mokytojui, o iš 2000 m. Krašto apsaugos ministerijos projekto įsigyti dar 4 kompiuteriai skaityklai.
2008 m. rugpjūtį sukūriau intranetinį C++ programavimo kalbos vadovėlio variantą, skirtą besidomintiesiems programavimu. Šis vadovėlis ilsėjosi iki 2011 m. vasario mėnesį vykusio dr. J. Kazicko programuotojų konkurso. Sutikęs mokytoją ekspertą iš Kuršėnų Arvydą Versecką, sužinojau, kad leidykla „Šviesa“ ruošiasi išleisti programavimo C++ kalba vadovėlį 11–12 klasei. Arvydas leidyklai rekomendavo mane ir tuoj gavau pasiūlymą iš „Šviesos“ leidyklos rašyti vadovėlį. 2011 m. liepos 29 d. leidyklai pateikiau visą vadovėlį, kuris daugiau negu po metų – 2012 m. rugpjūčio 13 d. – buvo atspausdintas, į leidyklos interneto svetainę įkeltas mokymo medžiagos išplanavimas. Apie programavimą C++ kalba mokytojams Lietuvoje esu vedęs kelis seminarus, trys iš jų – vaizdo seminarai. Pagal savo sukurtą sistemą Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijoje programavimą C++ kalba dėsčiau apie penkerius metus, o 2016 m. rugsėjo 1 d. išėjau į pensiją.
Jeigu prieš du dešimtmečius kalbėjau apie informacijos jūrą, tai dabar šioje jūroje knibžda ne tik gausybė žmonių, bet ir įvairiausių išmaniųjų įrenginių, robotų ir kt. Jau visiems aišku, kad informatikoje raštinės programų paketo ir programavimo nepakanka: reikia mokytis kurti, panaudoti ir valdyti tuos naujus įrenginius. Žmonijai tai ne tik iššūkiai, bet ir plati veiklos sritis.