Pirmi informatikos konkursai mokiniams

Nijolė Kriščiūnienė – Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos informacinių technologijų mokytoja ekspertė, mokykloje informatikos moko nuo 1987 m. Mokytoja žinoma kaip informacinių technologijų vadovėlių, pratybų bendraautorė, viena iš IT vidurinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų rengėjų, seminarų lektorė, švietimo konsultantė, švietimo institucijų išorinio vertinimo ekspertė. Už nuopelnus Lietuvos Respublikai 2000 m. apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojo laipsnio medaliu.

Kiekvieno įvykio, projekto ar konkurso idėja – kaip ir nauja gyvybė – užsimezga arba planuotai, arba netikėtai. Taip planuotai 1986 m. Elektrėnuose atidaroma 3-ioji vidurinė mokykla ir ši data netikėtai sutapo su švietimo ministro įsakymu pradėti mokyti informatikos visose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.

1987 m. naujai Elektrėnų 3-iajai vidurinei mokyklai, turinčiai sustiprinto matematikos mokymo statusą, skiriama BK-0010 (su FOCAL) kompiuterių klasė, pagaminta Šiaulių Nuklono gamykloje, ir DVK_2M kompiuteris mokytojui. Kaip jauna specialistė esu pakviečiama mokyti informatikos. Taip mokykloje pradėjo veikti pirmasis Trakų rajone kompiuterizuotas informatikos kabinetas.

Per gana trumpą laiką mokykloje išryškėjo informatikos kurso nauda: dėl informatikos ir matematikos integravimo ėmė gerėti mokinių parengimo lygis, didėjo mokinių susidomėjimas Lietuvoje mažai pažįstamu mokslu, mokyklos abiturientai savo gyvenimą siejo su informatika, augo mokyklos autoritetas.

Labai netikėtai man ir, manau, daugumai jaunų ką tik pradėjusių dirbti Lietuvos mokyklose informatikos mokytojų 1988 m. žurnalas „Mokslas ir technika“ kartu su LTSR švietimo ministerija surengė konkursą, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Jo pavadinimas „Mūsų draugas – kompiuteris“. Švietimo ministerija norėjo, kad kuo daugiau mokinių dalyvautų konkurse, o kitas organizatorius – žurnalas „Mokslas ir technika“ – planavo padidinti savo prenumeratorių skaičių.

Konkursas buvo puiki proga pasitikrinti savo žinias apie skaičiavimo techniką, programavimą ir kompiuterizaciją. Jis buvo organizuojamas taip, kad jame būtų įdomu ir naudinga dalyvauti mokiniams, besimokantiems skaičiavimo technikos ir informatikos pagrindų kurso.

Žurnalo skaitytojams, dalyvavusiems konkurse, buvo žadama skirti aštuoniolika piniginių premijų. Pirmoji premija – 250 rublių.

Konkurse galėjo dalyvauti ir kolektyviniai nariai – bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų, vidurinių profesinių technikos mokyklų, technikumų, jaunųjų technikos stočių klasės, grupės, būreliai ar rinktinės.

Kolektyvinių narių konkurso nugalėtojui buvo skirtas didysis prizas – originalus lietuviškas personalinis kompiuteris „Santaka“! Jį laimėjo Kauno miesto vidurinė mokykla.

Klasė ar komanda, laimėjusi antrą vietą, turėjo būti apdovanota kelialapiu kolektyvinei kelionei po šalį. Ja tapo Elektrėnų 3-iosios vidurinės mokyklos mokinių komanda.

Kas mėnesį žurnalo numeryje buvo pateikiami trys uždaviniai pavieniams konkurso dalyviams ir dar papildomas uždavinys kolektyviniam dalyviui.

Konkurso uždavinių tematika buvo įvairi.

Buvo keli klausimai iš skaičiavimo technikos istorijos, pavyzdžiui, apie aritmetinę (Paskalio) mašiną arba Paskalio ratą, sukurtą 1642 m. (1645 m.), ir uždavinys, mokantis pažinti Lietuvos istoriją. Pateikiu šį uždavinį ir jo atsakymą.

Uždavinio iš skaičiavimo technikos istorijos pavyzdys:

Ant mechaninės skaičiavimo mašinos dangtelio yra trys užrašai. Vienas jų – vokiškai ir lotyniškai – sako, kad ši mašina… „išrasta ir pagaminta… laikrodininko ir mechaniko,… mieste, Lietuvoje, Minsko vaivadijoje“. Pamėginkite atkurti tekstą, t. y.: a) kas pagamino pirmąją mechaninę skaičiavimo mašiną Lietuvoje, kuri yra ne tik seniausia šalyje, bet gal net ir Rytų Europoje, b) kuriais metais ir c) kuriame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (dabar Baltarusijos) mieste.Šio auksarankio laikrodininko ir juvelyro pagaminta mechaninė skaičiavimo mašina saugoma Leningrade. Mašina atlieka sudėties, atimties ir dalybos veiksmus nuo vieneto iki tūkstančio milijonų, o liekaną išskaido į trupmeną. Be to, žinoma, kad meistras gyveno mieste, kuris minimas nuo 1223 m., o nuo 1513 m. buvo Radvilų giminės rezidencija. Miestas buvo svarbus kunigaikštystės ekonominis ir kultūros centras (veikė spaustuvė, apskrities ir karininkų mokyklos, teatras su operos trupe ir kt.).

Už kiekvieną teisingą atsakymą po 1 tašką.

Teisingas atsakymas:

Mechaninę skaičiavimo mašiną pagamino a) Jevna Jakobsonas, b) apie 1770 m., c) gyvendamas Nesvyžiuje.

Konkurse buvo pateikti ir keli uždaviniai iš programavimo, pavyzdžiui, transliuoti mokyklinės algoritminės kalbos operatorių c := a – 2 į mikroprocesoriaus K1801BM1 komandų sistemą. Buvo ir uždavinių, reikalaujančių programavimo kalbos Paskalio išmanymo.

Programavimo uždavinio pavyzdys:

Studentas parašė dviejų funkcijų programas ir išbandė jas kompiuteriu. Kompiuteris išspausdino tokius rezultatus – funkcijų reikšmes: 32 89 121 625.

Tačiau rezultatų patikrinti studentas nespėjo – reikėjo eiti į pasimatymą ar turėjo kitų svarbių ir skubių darbų. Apie programavimą prisiminė gerokai vėliau, kai reikėjo atsiskaityti su dėstytoju. Iki to laiko studentas pamiršo, kokius pradinius duomenis jis pateikė kompiuteriui. Išliko tik funkcijų tekstai, užrašyti Paskalio kalba. Štai jie:

function f (a : integer) : integer;
begin
  if a = 1 then f := 1
    else if a = 2 then f := 1
    else f := f (a − 1) + f (a − 2)
end;
function g (a, b : integer) : integer;
begin
  if b = 1 then g := 1
    else if b mod 2 = 0
    then g := sqr (g (a, b div 2))
    else g := a * g (a, b − 1)
end;

Padėkite studentui suporuoti rezultatus su funkcijomis ir rasti pradinius duomenis, su kuriais būtų galima gauti tuos rezultatus.

Už teisingą atsakymą 4 taškai.

Teisingas atsakymas:

Rezultatas 32 89 121 625
Funkcija g f g g
Pradiniai duomenys 2, 5 11 11, 2 25, 2

Funkcijos f rezultatas yra a-sis Fibonačio skaičius. Funkcijos g rezultatas yra skaičiaus a b-asis laipsnis.

Konkurse dar buvo pateikti uždaviniai, reikalaujantys pozicinių skaičiavimo sistemų, loginės algebros, loginių schemų, duomenų perdavimo būdų, informacijos kodavimo ir kitų informatikos temų išmanymo.

Papildomo uždavinio kolektyviniam dalyviui pavyzdys:

Sudarykite originalaus žaidimo scenarijų (tikslas, žaidėjų veiksmai, kompiuterio reakcija ir kt.), sudarykite žaidimo programą.

Vertinant bus atsižvelgta į žaidimo scenarijaus originalumą, tinkamumą lietuviškoms mokykloms, siekiant suaktyvinti mokymąsi.

Už originalų scenarijų skirta 12 taškų.

Manau, kad 1988 metais konkurse pateikti uždaviniai būtų įdomūs ir šiandieniniam mokiniui. O ką manote Jūs? Kokie būtų uždaviniai ar užduotys, jei panašus arba toks konkursas būtų suplanuotas ir paskelbtas informatikos Lietuvos mokyklose 30-mečiui? Ar konkursas Jums būtų netikėtas?